Olivanderio lazdelės

Nusipirk lazdelę

Elektrisity atėjo ir atsistojo prie prekistalio. Pradėjo laukti kol ateis pardavėjas ir leis jai nusipirkti lazdelę. Pamačiusi pardavėją elektrisity tarė:
- Laba diena, man prašome rudmedžio lazdelę su slibino širdimi.

[[Ar akla, žmogau? ir tu dar mokytoja nori būt? Postas bent 3 eilutės, su dialogu ir t.t. pažiūrėk į mano, Elizabeth postus...]]

Elizabeth įžengė į parduotuvę. Priėjo prie prekystalio kur jau stovėjo Elektrisity, ją nužvelgė ir tarė:
-Na, manau aišku kad man čia reikia lazdelės,-tarė šyptelėjusi.- Šeivamedžio. Su juodojo fenikso ašara. Turite tokią?- pasiteiravo.
Tada nužvelgė ilgiausias eiles lazdelių.
"Na beabejo turės"- pamanė šiek tiek pašiepusi save už naivumą.-"Geriau klausti ko neturės"

[[Kalbėk ir užž olivanderį ]]

Prei elektrisity priėjo Olivanderis:
- Tai sakai nori lazdelės iš Rudmedžio, kagi tuoj surasiu. - Olivanderis pradėjo ieškoti lazdelės. Radęs atnešė ir davė Elektrisity lazdelę. Elektrisity paėmė lazdelę ir iš jos galo ištruko raudonos žiežirbos.'
- Manu tiks. - tarė elektrisity ir sumokėjo. Tada atsisveikinusi išėjo.

Olivanderis keistai nužvelgė Lizę.
-Lyg skaitytumėt nuo dėžutės,- tarė jis ir nuslinko kuistis krūvoje lazdelių.
Lizė dirbtinai šyptelėjo ir įkvėpė. Bet geriau jau būtų sulaikius kvapą. Ji jautė Elektrisity ir Olivanderį, bet susitvardė suspaudusi kumščius.
Olivanderis priėjo nešinas dėžute ir nužvelgė Elos nulenktą galvą, suspaustus kumščius ir dar labiau išbąlusią odą.
-Jum viskas gerai, panele?- paklausė duodamas lazdelę.
-Taip taip, tiesiog mažai šiąnakt miegojau,- atsakė pirmu į galvą šovusiu pasiteisinimu. *Tai jau tikrai kad mažai* pamanė *Išvis nemiegojau*
Ji mostelėjo lazdele.
-11,7 colių,- tarė Olivanderis nespėjus jai nieko paklausti. kai iš Elos lazdelės išlėkė didelis žalias feniksas.
"Ji niekam iki šiol netiko. Keistuolė. Elgėsi taip lyg žinotų kad ji či ayra ir jos laukia"
Lizę piktokai atsisuko į pardavėją.
-Sakėt kažką?
-Nieko,- nustebęs atsakė tas.
-Puiku, imu,- tarė Lizė ir sumokėjo. Tada staigiai dingo.

((ne per mažai? xD))

[[tiesiog nuostabiai ]]

Penelopė įėjo į parduotuvėlę ir pamačiusi lazdelių krūva net krūptelėjo.
-O,žmogau,kiek čia lazdelių,manau tikrais bus sunku išsirinkti.,-sau mintyse pasakė Penelopė.
Olivanderis pamatė Penelopę ir paklausė:
-Kokios lazdelės ieškai?

-Na,net nežinau,bet norėčiau lazdelės su drakono širdies gysla,-greit pasakė Penelopė.
Olivanderis padavė lazdelę ir matė,kad ši lazdelė tikrai tiks jai.
Penelopė paėmė lazdelę ir pasakė-išskaičiuok mielas žmogau iš sąskaitos,jeigu galima,būsiū labai dėkinga.

Olivanderis linktėlėjo ir nusišypsojo.

((Panelope, parduotuvės savivinkė Gabi! O ne nematomas Olivanderis. Parašyk kokios nori lazdelės ir lauk kol Gabi atrašys. Ačiū už dėmesį.))

(( Oj,nepamačiau ))

Panelopė įėjo į parduotuvę. Apsidairė ir jau nusprendė kurią nusipirks.

-Norėčiau lazdelės su drakono širdies gysla,-pasakė Penelopė.

Megan užsisvajojusi įėjo į parduotuvę. Staiga sustojo.
-O velnias ne ten įėjau,- nužvelgė parduotuvės lentynas ir nusikeikė.- Na ką dabar...
Megan priėjo prie prekystalio.
-Kadangi jau atėjau... Lazdelę ir guobos su slibino šerdimi,- lėtai ir tyliai pasakė. Tada apsidairė ir nužvelgė lentynas su lazdelėmis.

Keitė įėjo į parduotuvę. Apsidairė ir jau nusprendė kurią nusipirks.

-Norėčiau lazdelės su drakono širdies gysla,-pasakė Keitė.

Gabi paėmė tris dėžutes su lazdelėmis ir isdalino pirkejoms
-Šita tau-Gabi padave lazdele Penelopei-Ši lazdele tikrai gera.tik pirma išbandyk,nes gali netikti.bus 18 g.
-Šita jums-šįkart Gabi lazdele padave su slibino šerdimi-Tikiuosi tiks.jums bus 20 g.
-Na ir paskutine lazdele tai pat su drakono širdies gysla-prašau.tai pat bus 18 g.

Jessica įėjo į parduotuvę. Apsižvalgė ir priėjo prie prekystalio.
-Norėčiau lazdelės su drakono širdies gysla,-pasakė Jessica.
Jessica laukė lazdelės ir žiūrėjo į kitų mokinių lazdeles kurias nusipirko.

(( Srr,čia ne taip turėjo būti ))

-Oho matau lazdeles su drakono gysla labai jau populiarios.Na imkite lazdele ir ja isbandykite.Tikiuosi tiks.Na,o jei tiks is jusu bus 18 g.-Gabi padave lazdele pirkejai-pabandykite.

[[LT RAIDĖS, KIEK TAU REIKS KARTOT?]]

Jessica pasiėmė lazdelę ištarė kelis burtažodžius,ir tarė :
-Manau ši lazdelės kaip tik amn,aš ją perku,-pasakė Jessica ir padavė pinigus.

Date iejo i parduotuve
prabuvo joje nmazai laiko ieskojo sau tinkamos lazdele
Jos aki patrauke viena labai grazi lazdele
Todel ji ja ir nusipirko

[[Pirma: Čia yra pardavėja, antra: lt raidės.]]

Džinė atėjo prie prekystalio ir tarė:
-Man reikia bukmedžio su grifo sparno plunksna.Ar turite?
Prie jos priėjo Olinderis:
-Žinoma,kad turime.Duok minutėle tuojaus surasiu.
Tuomet jis užlipo kopečiomis ir pradėjo mėtyti dežutes kol galiausiai Džinė išgirdo:
-Štai kur tu.
Ir padavė lazdele:
-Na,pabandyk.
Džinė tik mostelėjo ir kaip pašėlusios pradėjo šokinėti šiežirbos.
-Dekoju.
Ir sumokėjusi įšėjo.

Svyruodama Sarah priartėjo prie prekystalio.Megaitė daugiau vaidino nei buvo išvargusi,tačiau kiek ir neišsimiegojusi.
-Oky,duok,bobule,man lazdelę kokią nors kur tiktų man,-ramių ramiausiai pasakė,veikiau,nei paprašė.Mergina krestelėjo ant mažos,girgždančios kėdės.Ji ėmė nuobodžiai laukti,svyruoti,linguoti su visa kėde,kol galiausiai krito ant kairiojo šono su tuo mediniu laužu.Nulūžo viena kėdės koja.Sarah lyg niekur nieko ėmė vaikščioti po parduotuvę.Ji staiga,bevaikštinėdama prie prekystalio,sustojo tarsi įbesta,ir įsistebeilijo į Gabi veidą.
-Pala pala,tu vyras ar boba?-gan susidomėjusi paklausė.Bet ilgiau neištvėrė nesusijuokusi.Ji staiga krito ant grindų ir tikra to žodžio prasme susiriesdama ėmė juoktis.
-Čia tai geras,vyras ar boba,cha cha cha!-plyšo Sarah.Netikėtai ji,vis dar kikendama atsistojo,apsižvalgė.Už lango praėjo kažkoks burtininkas.Mergina prilėkė prie lango ir kaip išprotėjusi ėmė klykti bei mokuoti:
-Labas,seni!Šimtas dvidešimt penkis amžius nesimatėm!-kriokė ji.Netrukus net ir šitas humoras buvo nebejuokingas.Sarah prisėlino prie prekystalio,sukryžiavo pirštus,alkūnes parėmė ant prekystalio,o ant pirštų parėmė galvą.
-Booooring,-nusižiovavo.-Greit duodat lazdelę kad galėčiau nugalabyt pirmu šūviu.Nenoriu rankų išsitept,-mergina išsiviepė klastūniška šypsena.
-O gal jūs-vampyrė?-nusivaipė ir bauginančiais judesiais mosikavo rankomis.-Tuomet man įkasite ir aš patapsiu vampyyyyre,-mergaitė gąsdinančiai puolė per prekystalį.
-Būūūū!-suriko.Ji slydo per prekystalį ir nuslydo galva į priekį kasininko pusėj.
-A bobūle bobūle,ko taip lėtai?-Sarah pati ėmė knistis tarp lazdelių.Pasiėmusi vieną,priėjo iš pirkėjo pusės ir mostelėjo į vieną lentyną.Iš jos pabiro dulkėtos knygos.
-Wow,-pasakė nustebusi.Mergina mostelėjo į kėdės kojas-sprogo viena,pato antra,galiausiai-paskutinė.
-Aš imu,-pasakė,bet žvilgtelėjo į kainą.
-Omg,tai bent kaniūkštė...Siųlyk ką nors!-akiplėšiškai užkaukė ant pardavėjos ar pardavėjo,kaip ji spėliojo.Tada nukulniavo link lango,atsisėdo ant bekojės kėdės ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės patempusi lūpą pradėjo laukti.