Elizabeth atsirado prie ežero. Greitai atsidūrė prie krioklio, pačiame viršuje. Ji pažvelgė į ežerą iš viršaus. Jis buvo ramus ir tamsus, kaip ir nakties dangus, raibuliavo tik aplink krioklį, kur iš aukštai krito vanduo.
Liz patraukė plaukus nuo akių. Lėtai grįžo atgal, bet staiga sustojo. Apsisuko ir įsibėgėjusi šoko žemyn į tamsą. Jei kas nors būtų tai stebėjęs, būtų pamanęs kad ji paskendo, bet po gerų penkių minučių Liz išniro. Ji giliai įkvėpė šalto nakties oro ir vėl atsidūrė krioklio viršuje. Dabar ji atsirėmė į netoliese stovėjūsį storą gluosnį ir apsikabino kelius ir sedėjo nejudėdama, tik kai kada, pūstelėjus vėjui, imdavo plaikstytis jos ilgi plaukai.
