Kažkokia figūra žingsnis po žingsnio ėjo link pagrindinės pelėdyno salės.Kai Amelios veidas pasirodė užu didelių durų kelios pelėdos smarkiai suplakė sparnais. Saulė leidosi,o pelėdos tai įskrisdavo,tai išskrisdavo iš pelėdyno ir į jį. Praudž švilptelėjo. Prie jos atskrido balta pelėda ant nugaros turėdama kelias juodas plunksnas.
-Kaip laikais, Sefra?- tarė Amelia ir iš kišenės išsitraukė sausainių maišelį,- imk.
Amelia pakišo Sefrai vieną sausainį ir ši jį godžiai surijo.
-Ai,tikrai,laiškas!- Amelia iš palto kišenės išsitraukė į ritinėlį suviniotą laišką ir užrišo Sefrai ant kojelės.
-Nunešk Greisei,- nusišypsojo profesorė ir paglosčiusi Sefrą paragino skristi.
Amelia stebėjo,kaip Sefra po biški tampa nedidelis taškelis.Na,šiandienos darbai padaryti. Praudž apsisuko ir išėjo.