Pagrindinė gatvė

Rosalie atėjo ir apsižvalgė. tada atsisėdo ant purvino suoliuko kraštelio kad tik nesuteptų savo balto kaip jos oda paltuko. Skeptiškai nužvelgusi purvinus veidus šmėščiojančius pro šalį ji krenkštelėjo ir išsitraukė lazdelę. tada mostelėjo ir jai į rankas lazdelė ėmė pūsti šiltą orą. Rosalie pasitaisė savo madingą kepuraitę ir toliau besišildydama ėmė laukti draugės

Pasigirdo tylus pokšt, ir gatėje atsirado Elizabeth. Ji nusišypsojo ir prisėdo šalia Ros.
-Taigi ko mes čia atėjom?- paklausė nužvelgusi šiurpoką gatvę.
Pro ją praėjo moteris tuščiomis akimis be vyzdžių ar rainelių, bet žiųrėjo į ją tarsi matytų. Eli nupurtė šleikštulys.

Rosalie atsisuko į Eli ir tarė:
-Pas Bordžiną ir Berksą. Jie mano seni...pažįstami. tikiuosi žinai tokius?
Tai tarusi ji atsistojo ir dėl viso pikto nubraukė dulkes nuo paltuko tada pažvelgė į Elizabeth ir tarė"
-na, eime?

-Taip žinoma,- tarė ir atsistojo.
Dar kartą apsidairiusi nusekė paskui Rosalie.

Rosalie ilgokai ėjo jai nemiela gatve kol galiausiai sustojo prie purvinų durų. atidariusi jas jį priėjo prie prekystalio ir palaukė. Niekas neatėjo todėl ji suriko:
-Po velnių, Bordžinai kur tu dingai susmirdęs seni?
Tada ji ėmė mindžikuoti vietoje ir susiraukusi pažvelgė į Eli

Elizabeth įtraukė oro pro nosį. [kaip koks šuo xD]
-Mmm, kaip tu susivaldai su tuo jausmu?- tarė ji.- jei kas nors susižeidžia? Pasipila kraujas?.. Taip ir norisi suleisti dantis kam į kaklą... Nemaniau kad tai taip sunku...

Rosalie apsimetė šalta ir tarė:
-Tai juk tik kraujas..nors iš tiesų tai..siaubingai baisu. taip ir norisi tą žmogų vietoje užmušti...Žinai prieš šimtą metų nesusivaldžiau ir..ak..tai buvo siaubinga. Nežinojau ką daryti. jis buvo iškritęs pro pirmą aukštą su visais stiklais. Aš ėjau pro šalį...O dieve. Tai turbūt baisiausias masno prisiminimas.

-Kam dabar lengva,- tarė Elizabeth.- Tikrai ne vampyrui,- išsišiepė.
-Mmm, žavinga,- nusijuokė kažkas joms už nugaros.- Taigi, dvi vampyrės. Viena iš jų ministrė,- nusijuokė Bordžinas.
Keitės akys susiaurėjo.
-Per daug šneki kaip tas, kuriam gyvenimas mielas,- sušnypštė ji.
-Ooo, atleisk, bet ką man padarysi? Jus iškart sugaus,- nusijuokė Bordžinas.
-Aš taip nemanau,- pašiepė staiga pailgėjusias iltis Lizė.

Rosalie staigiai sureagavo ir atsisuko. tada greit atsirado bordžinui už nugaros ir užlaužė abi rankas. tada tarė lizei:
-imk jo galvą. Nulaužk.
tada ji dar stipriau užlaužė šito bjaurybės rankas ir tarė:
-Hale klano tu nešantažuosi gyvuly...Supranti mane?
tada ji vėl pažvelgė į elizabeth ir žvilgsniu parodė kad šioji paskubėtų

Elizabeth akimirksniu atsirado prie paklaikusio senio, laikydama rankas jam už smakro. Ji greitai npasuko jo galvą į kairę. Pasigirdo tylus trakšt ir Bordžinas nustojo judėjęs.
-Ir kur paliksimę šitą niekam tikusį kaulų maišą?- paklausė žiūrėdama ė jį su pasibjarėjimu.

Rosalie sukikeno:
-greitai ir lengvai, ane?
tada ji pamastė ir tarė:
-turbūt...jo paties krautuvėje. tada jipaleido senį, išsitraukė lazdelę ir iškasė duobę tiesiai šalia prekystalio. tada įmetė ten kūną ir užkasė. vėliau prašneko:
-Nagi nagi...Senis bjaurybė.. Ką dabar darysim?

-Pasiimsim ką nors nereikšmingo, kason įmesim keletą galeonų, pasišnekėsim pačios su savim ir dingsim,- sukikeno Elizabeth.- O po to... Keliausime ar dar nekaltai pasišlaistysime po krautuves? Jad nieks neįtartų...Nors tokioj vietoj aš įtarčiau kiekvieną. Gal judinamės, tuomet?

Rosalie linktelėjo ir pažvelgė į tą vietą kur užkasė senį. tada apėmė iš kišenės dešimt galeonų ir juos įmetė į kasą. vėliau iš po prekystalio ištraukė kažkokią grandinėlę. Pasiėmusi ją mergina pažvelgė į Elizabteh ir tarė:
-kas dabar?

-Geriau manau būtų greitai pasišalinti iš šios vietos.Tik nepersistenkim. Tokie žmonės pastabūs,- tarė ji ir pažvelgė pro purviną langą. Labai graži grandinėlė,- tarė ji šiektiek pakeltu tonu. Ir tokia pigi? Sekasi jums ministre,- Ela pažvelgė į Ros ir pasistengė sutramdyti juoką. Mes turbūt jau eisime,- tarė išsišiepusi ir nužingsniavo link išėjomo mirktelėjusi Rosalie.

Rosalie sukikeno. Tada išėjo į lauką ir dar labiau susisiautė į paltuką. Lijo ir buvo daug balų. pro ją praėjo kažkoks senis pūliniais nusėtu veidu. Rosalie papurtė savo gražų veidą ir atsisuko į Elizabeth. tada pakėlė savo pusmėnulio formos, tobulai išriestus antakius ir tarė:
-Kur dabar?

-Kad ir į pasaulio galą. Bet reikėtų čia dėl vaizdo pasitrinti,- tarė mąstydama. Galim užsukt į Kiaurą Katilą. Arba Į Fortiskju ledainę. Žiemą ten pasidaro kaip ir kavinė, kad biznis nemerdėtų. Vis šilčiau nei šičia,- tarusi Ela pasekė Rosalie pavyzdžiu ir susisuko į savo mantiją.

Rosalie nusikvatojo:
-vaikuti, pamiršk kavines. Vienintelė kavinė mums, tai miškas. Teks pamiršti visus Fortiskju.
Rosalie pasitaisė savo beretę su gėlyte ir tarė;
-na dėl vaizdo galime nueiti į kokią parduotuvę..bet nemanau kad to idioto kas nors pasiges

-Nemanyk kad aš sumaniau valgyti ten... Nors žinai, atsibodo man tai šitai. Nespėjai praalkti? Manau gal visgi aš maloniau keliauju pamedžioti...- sušnabždėjo Lizė, kai pro jas praėjo ragana su padėkliuku, ant kurio buvo pirštai.- Prisijungsi ar turi kitų planų?

Rosalie šyptelėjo ir tarė:
-Kokie planai gali būti svarbiau negu meedžioklė? Ką gi, eime. bet tavo ir apetitas...
tada Rosalie nusibraukė plaukus nuo akių ir pažvelgė į elizabeth laukdama ką ji atsakys

-Na, žinai, naujokėliams reik priprasti,- šyptelėjo.- Tu keliauk, aš pasivysiu,- tarė ir išnyko. Tai kad išnyko ne oru rodė tik tai kad nepasigirdo pokštelėjimo. Liza judėjo taip greitai, kad net nesimatydavo kur ji staptelėdavo.
********
Po kiek laiko Elizabeth ramiu žingsniu grįžusi išnyko oru.

Rosalie stebėjo ją ir po kiek laiko pamatė kaip ji išnyko. Tada pati rosalie apsisuko ant kulno ir išnyko taip pat kaip ir jos draugė.
jai išnykus prapliupo lyti ir sugriaudėjo griaustinis. po kiek laiko pasirodė žaibas